Penktadienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė per du šimtus asmenų, kurie priklauso Italų – Lotynų Amerikos organizacijai, mininčiai 50 metų sukaktį. Popiežiui tai tapo proga pasidalinti keliomis mintimis apie savo gimtąjį žemyną, į kurį jis netrukus grįš: jau yra patvirtintos dvi būsimos kelionės į Kolumbiją, rugsėjo mėnesį, ir į Peru bei Čilę, 2018 sausio mėnesį.
Kadangi Italų – Lotynų Amerikos organizacijos tikslas yra padėti šalims bendradarbiauti, popiežiaus nuomone svarbu atsižvelgti į tris aspektus. Visų pirma, nustatyti galimybes. Lotynų Amerikos šalys turtingos savo istorija, kultūra ir ištekliais. Daugybe progų jų gyventojai patvirtino posakį, kad yra „geri žmonės“, kurie padeda vienas kitam sunkumuose. Tai socialinės vertybės, kurios turi būti pripažįstamos ir gėriai, kurie turi būti stiprinami. Tuo pat metu kontinento šalis palietė skurdas, nedarbas, nelygybė, išnaudojimas ir piktnaudžiavimas aplinka, kartais tokiu mastu, kokio prieš dešimt metų niekas neįsivaizdavo. Tad svarbu nustatyti potencialias galimybes, atsižvelgiant į konkrečius žmones, į konkrečias tautas.
Antra, šalims svarbu koordinuoti pastangas ieškant konkrečių sprendimų į savo sūnų ir dukterų poreikius. Tačiau tokia koordinacija neturi reikšti, kad vienas dirba, o viską padarius kitas patvirtina. Tai yra darbas, dažnai nematomas, reikalaujantis laiko ir pastangų. Jis dažnai nevertinamas, bet būtinas.
Lotynų Amerikai svarbu spręsti migracijos reiškinį: daugelis jo priežasčių galėjo būti išnarpliotos jau seniau, bet dar ne vėlu. Migracija visada egzistavo, tačiau šiandien ji kaip niekada didelė. Žmonės migruoja ieškodami stabilumo, tačiau kelyje jų teisės pažeidžiamos, kartais labai skaudžiai. Migracija taip pat yra pasidalijimo drama: tarp šeimos narių, tarp asmens ir savo krašto. Lotynų Amerikos šalims būtina dirbti kartu ir koordinuotai migracijos klausimu.
Trečias aspektas yra sklaida – pirmiausia dialogo kultūros. Kai kurios šalys išgyvena politiškai, socialiai ir ekonomiškai sunkų laikotarpį. Mažiau resursų turintys gyventojai pirmieji pastebi įvairių lygių korupciją, neteisingą gėrybių paskirstymą. Lotynų Amerikos kraštai siekia didesnio teisingumo, siekia teisėtumo kultūros. Dialogo kultūra čia yra esminė – tiek šalies viduje, tiek tarp Lotynų Amerikos kontinento valstybių, tiek su kitų kontinentų kraštais. Ir kad tai nebūtų „kurčiųjų dialogas“, pasak Pranciškaus, reikia mokėti klausytis ir reikia abipusio pasitikėjimo, kad esame broliai ir siekiame to, kas gera abiems. (Vatikano radijas)
